Azija Izraelis

Vilnių ir Tel Avivą sujungė meilė

2017 spalio 26

„Susipažinome Vilniuje, tai klasikinė meilės istorija“, – sako Akvilė Ben Haim, su vyru Gajumi išvykusi gyvenanti į Tel Avivą. Akvilė mokosi hebrajų kalbos, mėgaujasi puikiu klimatu, tyrinėja kultūrinius, gamtinius ir kulinarinius Izraelio klodus. (Akvilės Ben Haim nuotraukos)

Pasirinko vyro tėvynę

Akvilė su Gajumi susipažino Vilniuje, kai vaikinas atvyko šešiems mėnesiams mokytis pagal ERASMUS mainų programą. Meilė lietuvei pakeitė Gajaus planus ir jis pasiliko Lietuvoje ilgesniam laikui, įsidarbino Izraelio ambasadoje Vilniuje. „Dvejus metus kartu gyvenome Lietuvoje, bet vėliau vyras vis dažniau užsimindavo, kad jau norėtų grįžti į Izraelį, mat buvo pasiilgęs šeimos ir draugų. Pagaliau nusprendėme palikti darbus Vilniuje ir atsikraustėme į Izraelį“, – prisimena Akvilė.

Atvykus į Izraelį viską reikėjo pradėti nuo pradžių: pirmiausia lietuvė turėjo gauti vizą, pora ieškojo, kur gyventi ir t. t. Vyras susirado darbą, o Akvilė nutarė bent kiek pramokti hebrajų kalbą – ir kad būtų lengviau gyventi, ir susirasti darbą būtų daugiau šansų. Tad jau kelis mėnesius ji vaikšto į intensyvius hebrajų kalbos kursus.

Pora gyvena Tel Avive, nuomoja butą. Nuomos kainos čia yra tikrai labai didelės, o kokybė ne visada pati geriausia. Pavyzdžiui, dviejų kambarių buto kainos Tel Avive prasideda nuo maždaug 1000–1200 eurų, bet gali kainuoti ir dar daugiau. Dėl to dauguma jaunų žmonių dalinasi butus ir gyvena su kambariokais.

 

Šalies pliusai ir minusai

Akvilė sako, kad Izraelis yra be galo įdomi šalis – čia tiek įvairių kultūrų, istorinio palikimo, gamtos objektų, kad nuolat galima keliauti ir atrasti kažką naujo. Izraelis turi ir jūrą, ir dykumą, ir net kalnus, kur žiemą būna sniego, jau nekalbant apie senovinius miestus, Negyvąją jūrą ir t.t.

„Beveik visus metus šviečia saulė, žmonės atrodo laimingesni, ir daugiau užsiima visokia aktyvia veikla ir sportu: bėgioja, važinėja dviračiais, žaidžia tinklinį. Ir pati pastebiu, kad išeiti kažkur į miestą ar kažką nuveikti lengviau, kai nelyja ir šaltis nespaudžia. Be to, Tel Avive turime dar ir jūrą, tad net jei ir visą dieną dirbi ar mokaisi, vakare vis tiek gali nueiti prie jūros, atsipalaiduoti, paplaukioti, papramogauti“, – pasakoja Akvilė.

Dar vienas Izraelio privalumas – maistas. Čia tokia kultūrų įvairovė, kad galima atrasti maisto iš viso pasaulio, lietuvė aptiko net grietinės, kefyro ir net lietuviško alaus. Veikia ir puikūs azijietiško, meksikietiško maisto restoranai. „Izraelietiškas maistas taip pat puikus, o ir apskritai, čia labai aukšta maisto kultūra ir aptarnavimo kokybė“, – tvirtina Akvilė.

Šalis turi ir trūkumų – Izraelyje viskas labai brangu. Pasak Akvilės, nors atlyginimai didesni, bet pradėti savarankišką gyvenimą tikrai nebuvo lengva.

Akvilei sunku prisitaikyti prie kai kurių specifinių dalykų, pavyzdžiui, kad savaitgalis čia būna penktadieniais–šeštadieniais, o sekmadienis yra darbo diena. Viešasis transportas nevažinėja šabo metu, o tai labai nepatogu, ypač jei nori išvažiuoti kur nors už miesto savaitgaliais, todėl dauguma izraeliečių turi mašinas.

 Žmonės draugiški ir nelabai mandagūs

Akvilė tvirtina, kad kaip atvykėlė nepatiria vietinių gyventojų priešiškumo. Tel Avive daug kitos tautybės žmonių, o vietiniai yra šiuolaikiški žmonės, puikiai kalba angliškai. „Izraeliečiai yra be galo atviri ir draugiški – kiekvieną dieną pasitaiko, kad žmonės užkalbina gatvėje ar autobuse, o jei kas nors nutinka, iš karto visi subėga padėti“, – sako A. Ben Haim.

Kita vertus, ne žydų tautybės žmonės vadinami „gojais“. Akvilė prie to priprato, nekreipia dėmesio, ir net savo rašomą tinklaraštį pavadino „Goja keliauja“.

Gajaus šeima Akvilę puikiai priima, jie buvo atvykę į Lietuvą. „Tačiau pasitaiko ir ne tokių malonių atvejų. Iš religingų žydų mes su vyru esame sulaukę įvairių komentarų ir klausimų, kaip čia žydas su ne žyde susidėjo (beje, daugiausia tokių komentarų sulaukėme Jeruzalėje). Taip pat mano vyras prieš vestuves sulaukė skambučio iš vieno rabino, kuris iš kažkur sužinojo apie santuoką ir norėjo jį atkalbėti nuo šio žingsnio. Mano vyras ir jo šeima nėra religingi, tad mes iš tokių dalykų tik pasijuokiame, nors toks elgesys ir nėra labai malonus“, – atvirauja Akvilė.

Nors žmonės draugiški, pasitaiko ir labai nemandagių. Dažna situacija, kai įlipi į tarpmiestinį autobusą ir matai, kad nėra kur atsisėsti, nes žmonės užima šalia savęs esančią vietą pasidėdami ant jos savo rankinukus, krepšius ar dar ką nors. Jie niekada patys nepatrauks savo nešulių, nebent pats paprašysi. Tuo tarpu, tas pats žmogus netrukus gali tave užkalbinti, išklausinėti tavo gyvenimo istorijos, vėliau, išlipus iš autobuso, palydėti, kur reikia, ar net pakviesti į svečius.

Kiekvienas už save

„Mane labai nustebino ir kartu prajuokino užrašas, matytas ant miesto autobusų Jeruzalėje: „Prašome pirmiausia leisti žmonėms išlipti, o tik tada lipti į autobusą“ ar kažkas panašaus. Na, užrašas tikrai reikalingas, bet jis neveikia: atsidarius durims, visi įlipa, ir išlipa vienu metu. Žodžiu, kiekvienas už save. Panašiai yra ir su vairavimu. Man dažnai teko girdėti iš kur nors Vakarų Europoje gyvenančių draugų, kokie nemandagūs yra Lietuvos vairuotojai, palyginus su vakariečiais. Tai žinokite, kad palyginus su Izraeliu, lietuviai yra visiški geriečiai, o gal tiesiog ne taip aršiai kelyje reiškia savo emocijas. Izraelyje visi nuolatos pypsi, atsidarę langus garsiai ginčijasi, nesilaiko eismo juostų ir tiesiog važiuoja, kaip kam patogiau“, – šypsosi Akvilė.

Juokinga ir tai, kaip sunku izraeliečiams atskirti Lietuvą nuo Latvijos – atrodo, kad čia kažkoks užkeikimas. „Net ir draugai, kurie mane jau pažįsta kelis metus ir net Lietuvoje yra buvę, dažnai paklausia kokio keisto klausimo, pavyzdžiui, „O kaip latviškai „Labas“?“ arba „O koks Latvijoj dabar oras?“ ir pan. Dar neseniai viena šeimos draugė, pirmą kartą pamačiusi mano šunį Bimą, paklausė, ar čia latviškas šuo?“, – juokiasi Akvilė.

Apskritai, izraeliečiai nelabai mato skirtumų tarp Rytų Europos ir Centrinės Azijos valstybių. Daug kas galvoja, kad Akvilė kalba rusiškai, ir net išgirdę lietuvių kalbą, negali patikėti, kad tai ne rusų kalba. Visa Rytų Europa ir Centrinė Azija izraeliečiams yra Rusija, gal dėl to, kad dauguma iš šių regionų atvykusių žydų yra rusakalbiai. Dažnai tenka išgirsti, kaip kokį nors žmogų pavadina rusu, nors vėliau paaiškėja, kad iš tiesų jis atvykęs iš Uzbekistano, Kazachstano ar Bulgarijos.

Oras visą laiką toks pat

Izraeliečiai mėgsta pasigirti, kaip pas juos lyja vos keletą mėnesių per metus, visą likusį laiką gali leisti prie jūros. „Oras ir man labai patinka, daug laiko praleidžiu lauke, atsisėdus ant sūpynių sode skaitau knygas, ryte išsinešu kavą gerti į lauką ir einu pasivaikščioti po apylinkes“ – šypsosi Akvilė ir priduria, kad tokiu gyvenimu mėgaujasi laikinai, kol dar nedirba.

Tuo tarpu, izraeliečiai, atrodo, gero klimato visai nevertina ir dienas leidžia užsidarę namie ar ofise kvėpuodami kondicionuotu oru. Žinoma, kai vasarą temperatūra pakyla iki 40 laipsnių karščio, sunku, bet net ir vėsesniu oru, jie dažniau laiką leidžia viduje, o ne lauke. „Dėl to visada ginčijamės, kai einame kur nors pavalgyti su šeima ar draugais – aš noriu staliuko lauke, o jie visada nori sėdėti viduj. Kadangi esu „mažuma“, dažniausiai pralaimiu, todėl prisikvėpuoju kondicionuoto oro ir vaikštau nuolatos pusiau peršalusi“, – prisipažįsta Akvilė.

Akvilė dabar supranta, kodėl Lietuvoje tiek daug kalbama apie orą – sninga per Velykas, šilta per Kalėdas. Izraelyje niekas net neturi mobiliųjų orų programėlių, nes nėra prasmės – vis tiek oras visada toks pat. „Aš su tuo dar nesusitaikiau ir iš įpročio kasdien patikrinu savo weather apps‘ą: vieną kartą net pranešiau namiškiams, kad naktį galimas lietus, ir iš tikro – iškrito paryčiais gal 10 lašų. Labai džiaugiausi, kad sugebėjau numatyti šį žymų orų pasikeitimą“, – juokiasi Akvilė Ben Haim.

Ką pamatyti Tel Avive? Patarimai iš Akvilės tinklaraščio „www.gojakeliauja.lt“

Skirtingai nei politinė Izraelio sostinė Jeruzalė, Tel Avivas yra sekuliarus ir atviras miestas, traukiantis lankytojus iš viso pasaulio savo puikiais paplūdimiais, maisto įvairove ir beprotišku naktiniu gyvenimu. Tai vienas iš tų miestų, kurį reikia ne pamatyti, bet pajusti: pasivaikščioti po skirtingas Tel Avivo apylinkes, prisėsti vienoje iš daugelio kavinių, pasimėgauti izraelietišku maistu ar praleisti dieną viename iš daugelio Tel Avivo paplūdimių.

Paplūdimiai. Tel Avivas yra vienas iš nedaugelio pasaulio didmiesčių, kurie gali pasigirti ir puikiais paplūdimiais. Mieste skaičiuojama 16 paplūdimių ir visi, išskyrus vieną yra nemokami. Paplūdimiuose visada verda gyvenimas: žaidžiamas tinklinis, galima paplaukioti irklentėmis ar banglentėmis ar pasėdėti šalia esančiose kavinėse.

Architektūra. Tel Avivas garsėja į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktais Bauhaus stiliaus pastatais, dar vadinamais „Baltuoju miestu“. Šį architektūros stilių 1930-ame dešimtmetyje atvežė iš Vokietijos į Tel Avivą pradėję keltis žydai, o šiandien mieste skaičiuojama apie 4000 Bauhaus stiliaus pastatų.
Saronos kvartalas įsikūrę vieni prabangiausių restoranų Tel Avive, meno galerijos, butikai ir didžiulis modernus turgus. Ši vieta turi ir be galo įdomią istoriją. Sarona 1871 m. buvo įkurta iš Vokietijos atvykusių protestantų sektos, save vadinusių tamplieriais. Kelių šimtų žmonių bendruomenė buvo pirmoji, į tuometinę Palestinos teritoriją atvežusi modernios agrikultūros tradicijas.
Šiuo metu Saronoje yra išlikę 33 renovuoti pastatai, įskaitant ir vyno rūsius bei juos jungiančius požeminius tunelius.
Muziejus. Meno mėgėjams verta apsilankyti Tel Avivo meno muziejuje, kuris buvo įkurtas 1932 m., anksčiau, nei buvo įkurta pati Izraelio valstybė. Tai didžiausias meno muziejus Izraelyje ir vienas įdomiausių meno muziejų pasaulyje. Nuolatinėje ekspozicijoje rasite tokių menininkų kaip Dali, Monet, Picasso, Henri Moore, Klimt, Kandinsky ir kitų darbus, taip pat čia nuolatos eksponuojamos ir besikeičiančios įvairių šiuolaikinių Izraelio ir viso pasaulio menininkų kolekcijos.
Uostas. Būtina užsukti į senovinį uostą – Jaffą. Tel Avivas ir Jaffa (arba Yafo) dabar apjungtas į vieną miestą, o juos jungia romantiška Viduržemio jūros pakrante nutiesta promenada – Jaffą pasieksite nuo Tel Avivo pasukę į pietus. Jaffa laikomas vienu seniausių miestų pasaulyje. Nuo seno tai buvo svarbus arabų uostas, o šiandien – meniškas Tel Avivo rajonas, kurio siaurose senovinėse gatvelėse rasite daugybę meno galerijų, vakarais – nemokamų koncertų, o išalkę galėsite mėgautis nuostabiu maistu.

Turgūs. Tel Avivo turguose apsilankyti verta net jei ir neketinate nieko pirkti – tai tiesiog labai įdomi patirtis ir galimybė išbandyti savo derėjimosi įgūdžius. Žymiausias ir populiariausias – Carmel turgus (Shuk HaCarmel), kuriame rasite viską nuo prieskonių, vaisių, daržovių, saldumynų iki įvairių suvenyrų, drabužių ir elektronikos prekių. Levinsky turgus Florentine daugiausiai žinomas dėl prieskonių, arbatos, džiovintų vaisių ir riešutų, bei įdomių kavinių, barų ir restoranų. Jaffos blusų turguje (Shuk HaPishpushim) rasite įvairių sendaikčių, antikvarinių dirbinių, baldų ir drabužių, o Nachlat Binyamin turguje – įvairių rankų darbo dirbinių, kuriuos parduoda patys menininkai. Taip pat verta apsilankyti Saronoje esančiame turguje, kuris labiau primena prekybos centrą, tačiau čia rasite įvairių prieskonių, mėsos, sūrio, chalvos, saldumynų ir kitokių delikatesų, bei Namal maisto turguje (Shuk HaNamal), kur rasite daugybę madingų kavinių, restoranų ir dizainerių parduotuvių.

Masada ir Negyvoji jūra – labiausiai lankomos vietos Izraelyje. Neturint daug laiko, abi vietas galima aplankyti per vieną dieną, mat nuo Masados iki Negyvosios jūros – apie 20 km. Judėjo dykumoje stūksanti Masados tvirtovė – tragiškos žydų istorijos ir nacionalinio pasididžiavimo simbolis: pasak iš kartos į kartą perduodamo pasakojimo, beveik 1000 žydų čia ryžosi nusižudyti tam, kad netaptų romėnų vergais. Nuo Masados, kuri stovi ant izoliuotos maždaug 400 m aukščio uolos, atsiveria nuostabūs vaizdai į Negyvąją jūrą – gydomosiomis savybėmis garsėjantį druskingą ežerą ir žemiausią sausumos tašką planetoje.

Apžiūrėjus Masadą, norisi atsigaivinti jūroje, bet atsigaivinti nelabai pavyks: jausmas toks, lyg plaukiotum šiltame aliejuje. Dauguma kitų Negyvosios jūros paplūdimių yra dengti purvu ar akmenimis. Nemokamame Ein Bokek paplūdimyje – smėlis (nors jis ir atvežtinis), bet nėra natūralaus purvo – tiesa, jo vos už 20 NIS (5 eur) galima nusipirkti šalia esančioje parduotuvėje. Kūno tepimasis purvu yra vienas populiariausių ir smagiausių užsiėmimų lankantis prie Negyvosios jūros.

TAG
PANAŠŪS ĮRAŠAI

Palikite komentarą