Azija Stambulas Turkija

Miestas mieste: valdžia ir malonumai

2017 rugpjūčio 18

Galingieji Patrankų vartai

Topkapi gyventojai retai išdrįsdavo išeiti už teritorijos ribų, nes rūmai atliko visas valstybės funkcijas. Osmanų imperijos klestėjimo metu Topkapi gyvendavo daugiau kaip 4 tūkstančiai žmonių: čia stovėjo mečetės, ligoninė, biblioteka, iždas, pinigų kalykla ir kepyklos. Rūmuose buvo įrengta net autonominė vandens tiekimo sistema iš požeminių saugyklų. Topkapi iškilęs ant Stambulo kalvos buvo kaip miestas mieste.

Topkapi rūmai pastatyti 1459 m., valdant sultonui Muchamedui II, kuris nukariavo Bizantijos Konstantinopolį. Iš pradžių kompleksas buvo vadinamas Naujaisiais rūmais, ir tik XIX a. pavadintas Topkapi, kai buvo pastatyti nauji vartai (iki šių dienų neišliko). „Topkapi“ išvertus reiškia „patrankų vartai“.

IMG_0937Skirtas lankytojams: pirmasis Topkapi vidinis kiemas, kuris buvo labiausiai prieinamas ir viešas.

XVII a. Topkapi rūmai neteko savo įtakos, nes sultonai daugiau laiko praleisdavo naujuose rūmuose prie Bosforo. 1856 m. buvo nuspręsta teismą perkelti į naujai pastatytus, pirmuosius europietiško stiliaus rūmus mieste.

Žlugus osmanų imperijai 1923 m., po metų Topkapi rūmuose atidarytas muziejus. Komplekse yra šimtai kambarių ir patalpų, bet tik pagrindiniai atverti lankytojams. Muziejuje sukauptos vertingos porceliano, drabužių, ginklų, miniatiūrų, rankraščių, lobių ir juvelyrikos kolekcijos.

IMG_0939Kultūros židinys: bibliotekos fasadas.

Pakeitimai pagal kiekvieno sultono skonį

Topkapi rūmai pastatyti ant aukčiausios kalvos, kur bizantiškuoju laikotarpiu stovėjo akropolis. Statyboms sultonas sukvietė geriausius meistrus – mūrininkus, akmenskaldžius, kilimų audėjus, kuriems buvo suteiktos aukščiausios kokybės medžiagos.

Priešingai nei kiti sultonų rūmai, Topkapi struktūra keitėsi, kiekvienas sultonas pridėdavo naujus elementus. Dėl tokio chaotiško augimo atsirado komplekso asimetrija. Daugiausia pakeitimų iniciavo sultonas Suleimanas nuo 1520 iki 1560 m. Sparčiai plečiantis osmanų imperijai, Suleimanas norėjo savo galią ir šlovę atspindėti rezidencijoje ir statė naujus pastatus arba plėtė senus.

IMG_0956Privati zona: vienas iš vidinių kiemų, skirtų sultono poilsiui.

Po 1574 m. didelio gaisro, kuris suniokojo virtuvių patalpas, sultonas Selimas II nurodė atstatyti sunaikintas dalis, taip pat jas išplėsti, pastatyti Haremą, pirtis, privačias patalpas ir pakrantės paviljonus. XVI a. pabaigoje Topkapi atrodė taip, kaip matome šiandien.

Tarp vieno – dviejų aukštų pastatų suformuoti vidiniai kiemeliai, pasodinti medžiai, įrengti vandens fontanai. Pastatų durys ir langai atgręžti į vidinius kiemelius, taip apsaugant patalpas nuo karštos vasaros saulės.

Iš pietvakarių pusės Topkapi rūmus supo gėlių parkas, o iš pietryčių – Marmuro jūra. Pakrantėje stovėjo ir maži vasaros rūmai, paviljonai bei kiti statiniai skirti sultono malonumams, bet buvo sunaikinti XIX a. statant geležinkelį jūros pakrantėje. Visa Topkapi teritorija buvo gerokai didesnė nei išliko iki šių dienų.

IMG_0957Vaizdas į miestą: Topkapi rūmai įkurti jūros pakrantėje – kitoje pusėje Stambulo azijinė dalis.

Meilės vergės ne savo noru

Haremas – labiausiai intriguojanti Topkapi rūmų dalis. Į sultono meilės vergiją patekdavo mergaitės nuo šešių iki trylikos metų. Tokio amžiaus vergės kaip karo grobis buvo gabenamos iš krikščioniškųjų imperijos provincijų, nes islamas draudė pavergti musulmones. Gruzinės, čerkesės, rusės hareme buvo auklėjamos ir lavinamos, o pačios sveikiausios ir gražiausios patekdavo į sultono guolį.

IMG_0977Meilė ir intrigos: hareme daug klaidžių siaurų koridorių, ankštų patalpų.

Jei sugulovė pagimdydavo sosto įpėdinį, visą likusį savo gyvenimą ji paaukodavo puoselėdama sūnaus ateitį. Vergės, kurios prarasdavo sultono susidomėjimą, būdavo ištekinamos už valstybės tarnautojų. Kitos perkeliamos į senuosius rūmus, kur mirdavo pamirštos ir vienišos.IMG_0988

Be pašalinių: šviesa į vidines patalpas patekdavo pro langą stoge.

Vienu metu hareme gyvendavo per tūkstantis vergių. Visos buvo beteisės – ir tarnaitės, ir sugulovės, net ir žmonos ar sultono motina. Nuo XV a. sultonai įvedė naują tradiciją – nesituokti. Taip buvo patogiau – sugulovės gimdydavo vaikus ir visi sūnūs teoriškai galėjo būti sosto įpėdiniais.

IMG_1010Langas į pasaulį: iš Haremo patalpų sugulovės matydavo Bosforo sąsiaurį.

Mechmedas II, Konstantinopolio užkariautojas, paskelbė naują įstatymą: naujas sosto įpėdinis turi teisę nužudyti visus savo brolius dėl pasaulio tvarkos (osmanų imperijos) interesų. Šią procedūrą patvirtindavo teisininkai, kad viskas būtų atlikta deramai.

Mechmedas įvykdė mirties bausmę dviem broliams, Selimas I įsakė pasmaugti du brolius, tris sūnus ir keturis sūnėnus. Valdant Mechmedui III, 19 sultono brolių buvo išgabenti iš haremo ir pasmaugti šilkine nosine. Osmanų imperijoje iš viso buvo pasmaugta 80 princų, nes įstatymas draudė pralieti kilmingąjį kraują.

IMG_0995Lova su baldakimu: privačios sultono patalpas. Už langų – ne saulės šviesa, o vidiniai koridoriai.

Haremo priežiūra buvo patikėta eunuchams, tarp kurių išsiskyrė juodaodžiai iš Etiopijos ir Sudano. Pagrobti berniukai iki 12-os metų buvo atiduodami žydams, kurie atlikdavo kastraciją. Siaubingą procedūrą išgyvendavo ne visi, o kurie po ilgų mėnesių išgydavo, būdavo brangiai parduodami.

Juodaodžiai eunuchai įgijo didelį sultono ir jo šeimos pasitikėjimą. Jie rūpinosi sultono sūnų išsilavinimu, tvarkė asmeninį sultono iždą, vadovavo mečetėms ir darė didelę įtaką imperijai.

Griuvus osmanų imperijai ir sultonui atsisakius sosto, vyriausiasis Haremo eunuchas buvo pakartas prie Galatos tilto.

IMG_1011Iš praeities: turkai nacionaliniais kostiumais – tik pramoga turistams.

Trumpai apie Stambulą

Lietuviškais pėdsakais

Stambule yra ir Adomo Mickevičiaus muziejus. Paskutiniaisiais gyvenimo metais A. Mickevičius nuvyko į Konstantinopolį, kur buvo telkiami lenkų pulkai Rusijos – Turkijos karui. Kilus choleros epidemijai, poetas mirė 1885 m. Palaikai pervežti į Paryžių, vėliau į Lenkiją. Name, kuriame gyveno poetas, įkurtas muziejus 1955 m., minint A. Mickevičiaus 100-ąsias mirties metines. Pastato pamatuose iškaltas simbolinis poeto kapas.

Nekaltybės muziejus

Nekaltybės muziejaus pavadinimą inspiravo to paties pavadinimo Nobelio premijos laureato Orhano Pamuko knyga. Muziejus atidarytas 2012 m. netoli Galatos bokšto.

Kainos

 

Hagia Sofija muziejus 25 TRY

Topkapi rūmai 25 TRY

Haremas 15 TRY

Cisterna 10 TRY

Galatos bokštas 13 TRY

 

Patarimas

Jei planuojate per trumpą laiką pamatyti penkis muziejus – Topkapi rūmus, Hagia Sofija, Archeologijos muziejų (10 TRY), Mozaikų muziejų (5 TRY) ir Chora (Kariye muziejus) bažnyčią (15 TRY), verta nusipirkti Stambulo muziejų pasą už 72 TRY. Pasas galioja 72 valandas.

TAG
PANAŠŪS ĮRAŠAI

Palikite komentarą