Europa Juodkalnija

Juodkalnija: du prieš, du už

2017 rugpjūčio 15

Vizitinė Juodkalnijos kortelė: miestas-viešbutis šv. Stepono pusiasalyje.

Juodkalnijos vaizdingos jūros įlankos ir gražūs kalnai, šiai šaliai uždeda du didelius pliusus. O apsilankius dviejuose miestuose, teko parašyti du minusus. Tiesa, visus trūkumus atpirko nuostabus senamiestis.

 Jauniausia Europos valstybė

Nieko nuostabaus, kad apie Juodkalniją žinome mažai, nes tai pati jauniausia Europos valstybė, nuo Serbijos atsiskyrusi 2006 m. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Juodkalnija minima 1356 m., kai gimė nepriklausoma kunigaikštystė. 1918 m. Juodkalnija buvo prijungta prie Serbijos, o po antrojo pasaulinio karo susiformavo Jugoslavijos respublika.

IMG_2151Už dievą ir tėvynę: Budvos senamiestis.

Europoje yra tik šešios šalys, kurios mažesnės už Juodkalniją: tai Andora, Lichenšteinas, Liuksemburgas, Vatikanas, Monakas ir San Marinas.

Juodkalnija prasideda vos už kelių valandų kelio nuo Dubrovniko. Pirmieji vaizdai ne itin džiuginantys, iš karto matyti, kad tai skurdesnė šalis nei Kroatija. Tačiau netrukus ir Juodkalnija atveria savo lobius. Jaukiose įlankose, įsirėmusiose į melsvai dūluojančius kalnus, išsimėčiusios nedidelės akmeninės salos, kuriuose stūkso tvirtovės ar bažnytėlės.

IMG_1739

Išskirtinis privatumas: salelės su nuosavomis bažnytėlėmis.

Juodkalnijoje oficiali kalba – juodkalniečių, besiskirianti nuo serbų tarimo ypatumais. Kai kurie užrašai gatvėse – kirilica, kai kurie – lotyniškomis raidėmis.

 

Budvoje kaip Palangoje

Pažintis su dviem Juodkalnijos miestais Budva ir Kotoru verti atskiro komentaro.

Vėlai vakare nusileidus nuo kalnų, pakrantėje nusidriekusi Budvos žiburių jūra atrodė kerinčiai. Ir važiuojant gatvėmis kurortinis miestas atrodė europietiškai judrus, spalvingas, gyvas. Tačiau vos žengus pirmuosius žingsnius, įspūdis pradėjo keistis. Kuo arčiau jūros, tuo daugiau triukšmo. Glumino drabužiais, batais, laisvalaikiui skirtomis prekėmis nukrauti prekystaliai kaip Gariūnuose. Kaip ir visose postsovietinėse šalyse, žmonės vis dar neatsidžiaugė prekių gausa, nepasisotino noru apsipirkti (kelionės laikas 2007 m., – red. past.).

IMG_1831

Simboliška: toks motociklas Juodkalnijoje dar galėtų būti transporto priemonė ir jau avangardinės kavinės puošmena.

Dar vienas bruožas, išduodantis Juodkalnijos ir mūsų bendrą praeitį, be galo išsipuošusios moterys. Atrodė, kad jos visos urmu ėjo šturmuoti naktinio restorano, nors iš tiesų tik vaikščiojo pakrante, laižė ledus, kilnojo ant prekystalio paplūdimio basutes, svarstė ar pirkti spalvotus karolius… Budvoje supratau, kaip atrodo merginos Kauno „Laisvės alėjoje“ užsieniečiams, kurie pripažįsta, kad gražios, bet ir stebisi: vidury baltos dienos tiek daug prostitučių…

Palangos Basanavičiaus gatvę priminė klaiki prastos muzikos kakafonija, kai viena kavinė stengėsi perrėkti kitą. Budva kai kuriais atžvilgiais „perspjovė“ Palangą, paįvairindama savo „repertuarą“ striptizo šokėjomis, kurios sukosi aplink strypą atviroje vietoje pastatytoje pakyloje. Renginys visiems – be amžiaus cenzo…

 

Anekdotai apie blondines

Su viena vietine gražuole teko susipažinti iš arčiau, kai ją sustojome pavežti mažame miestelyje. Jos sniego baltumo plaukai plaikstėsi susukti spyralinėmis sruogomis (tarp kurių žaismingai kyšojo kaspinėlis), kai ji vis mosavo rankomis sau prieš veidą (ach, kaip karšta). Raudonai lakuoti ilgi nagai atstojo vėduoklę, žybčiojo žiedeliai ant kiekvieno pirštelio ir skimčiojo apyrankės. Ji mirksėjo ilgomis standžiomis blakstienomis net ir tada, kai ko nors paklausus angliškai, buvo tikimasi paprasto atsakymo. Tarptautinius žodžius jai atstojo pirštelis, kuriuo ji besdavo sau į vieną skruostą, po to į kitą, palikdama minkštą duobutę, ir švelniai tardama: „Lena“… Nuo merginos dvelkė ištisas parfumerijos fabrikas, o kai ji pastebėjo veidrodėlį autobuse ir jame savo atvaizdą, nustojo domėtis aplinkiniais, vien tik koketiškai ten žvilgčiojo ir pureno, keteno savo garbanėles. Kažin, ar Juodkalnijoje populiarūs anekdotai apie blondines?

IMG_2167

Dienos pogulis: senamiesčio gyventoja.

Reputaciją išgelbėjo senamiestis

Budvos reputaciją išgelbėjo senamiestis. Gerai, kad užteko kantrybės iki jo nueiti, prasibrovus pro kavinių krantinę, čia pat sumaniusius į jūrą nusišlapinti vyrukus (pasirodo, ir šiuo požiūriu esama bendrų bruožų su mūsiškiais nacionaliniais įpročiais, tik keista, kad Adrija dar skaidri, ko nepasakysi apie Baltiją).

IMG_2146

Poilsiautojų rojus: Budvos paplūdimiai.

Budvos senamiestį juosė aklina gynybinė siena, prie kurios lauko kavinėje sėdėjo kitokio lygio publika. Čia pat krantinėje rikiavosi viena už kitą prabangesnės jachtos kaip Monake, stovėjo „Ferrari“ ir būrys jį apžiūrinėjančių ar šalia besifotografuojančių žioplių.

Į senamiestį įsmukome pro siaurus vartus ir staiga atsidūrėme visiškai kitokiame pasaulyje: jaukiai apšviestų siaurų gatvelių labirintas, stilinga muzika, nedidelės jaukios kavinės ir vaikštinėjantys turistai, besidomintys ne parduotuvėlėmis, o tuo, kas čia buvo tikrai vertinga – architektūra.

IMG_2194

Žibintų šviesoje: jaukus Kotoro senamiestis.

Tai, kad Juodkalnija verta ne mažiau nei kitos turizmo išreklamuotos šalys, patvirtino ir Kotoro senamiestis, saugomas UNESCO.

IMG_2183

Architektūros paveldas: Kotoro senamiesčio sienų fragmentas.

Penkios unikalios XII–XIII a. statytos bažnyčios, XVII a. Karaliaus rūmai, XIX a. Teatro rūmai. Vasarą čia verda kultūrinis gyvenimas – vyksta festivaliai, karnavalai, bažnyčiose rengiami religinės muzikos vakarai, vienuolynuose – džiazo koncertai.

IMG_2173

Durys atviros: bažnyčia Kotore.

Gyva ir tikra

Muziejų po atviru dangumi primenantis senamiestis neužveria durų darbo dienos pabaigoje. Siauručiai laiptai iki durų, kambarinių gėlių vazonai, tarp namų kaip siaurame tarpeklyje džiūstantys skalbiniai, varvantys kondicionieriai rodė vietinių gyventojų pėdsakus.

IMG_2144Ryto valandos: kol nėra turistų, Budvos senamiesčio kiemelyje šluojamas ir plaunamas grindinys.

Bažnyčios ir vienuolynai taip pat nėra tik turistų lankomi objektai. Čia vyksta intensyvus dvasinis gyvenimas. Sutiktos vienuolės linksmai ir energingai bendravo, kunigas mielai pakeičia kompaktinę plokštelę ir leidžia pasiklausyti kaip skamba choro sakralinė muzika po cerkvės kupolais, o ikonomis prekiaujanti moteris pataria pažintį su Juodkalniją pradėti nuo senosios sostinės Cetinjos, aplankant vienuolyne saugomas Jono Krikštytojo relikvijas.

IMG_5591

Rakursas: siaurų senamiesčio gatvelių kitaip neįamžinsi. Astutės nuotrauka.

Juodkalniečiai dar tik po trupinį renka ir kaip mozaiką dėlioja, ieškodami išbarstyto nacionalinio identiteto. Nėra jokių abejonių, kad po kelerių metų didelį potencialą turintį Juodkalnija neatpažįstamai pasikeis.

IMG_2179

Per akmenį ir vandenį: gynybinė siena Kotore.

 

 

ŽYMOS
PANAŠŪS ĮRAŠAI

Palikite komentarą